- papėdinys
- papėdinỹs, -ė̃ smob. (34b), papėdinis įpėdinis: Tas rokavęsis visų turtų ir dvarų ir žmonių paveldėtojas, tėvo papėdinys Žem. Kad tėvas numirs, sūnus bus papėdinis J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.